- testamentinis
- testameñtinis, -ė adj. (1) NdŽ; LL254 1. testamentu užrašytas, skirtas, įpareigotas, testamente nurodytas: Testamentinis įpareigojimas TTŽ. Testamente įrašytas įpareigojimas testamentiniam paveldėtojui atlikti kokią nors prievolę vieno ar kelių asmenų naudai LTEVI406. 2. būdingas testamentui: Negalima be susijaudinimo skaityti šių drebančia ranka parašytų didžiojo kalbininko testamentinių žodžių LKI13(K. Kors).
Dictionary of the Lithuanian Language.